fbpx

Emocinis išsekimas kyla dėl ilgą laiką besikaupiančio streso asmeniniame gyvenime, santykiuose ar darbe. Tai vienas iš perdegimo požymių. Žmonės, patiriantys emocinį išsekimą, dažnai jaučia, kad neturi jokios galios kontroliuoti tai, kas vyksta jų gyvenime. Jie jaučiasi tarsi įstrigę esamoje situacijoje. Laikui bėgant ši stresinė būsena gali turėti ilgalaikės žalos sveikatai.

Kokie yra emocinio išsekimo simptomai?

Emocinio išsekimo simptomai gali būti tiek emociniai, tiek fiziniai. Kiekvienas žmogus emocinį išsekimą patiria skirtingai, tačiau paprastai simptomai yra tokie:

  • motyvacijos trūkumas;
  • nekokybiškas miegas;
  • dirglumas;
  • fizinis nuovargis;
  • beviltiškumo jausmas;
  • išsiblaškymas;
  • apatija;
  • galvos skausmai;
  • apetito pokyčiai;
  • nervingumas;
  • sunkumas susikaupti;
  • neracionalus pyktis;
  • padidėjęs cinizmas ar pesimizmas;
  • baimės jausmas;
  • depresija.

Vadovai, kurių darbuotojai yra linkę pernelyg daug dirbti ir yra perfekcionistai, pradeda pastebėti jų darbo rezultatų ir bendros komandos atmosferos pokyčius, tarp kurių:

  • terminų nesilaikymas;
  • sumažėjęs lojalumas organizacijai;
  • padidėjęs sergamumas;
  • padidėjusi darbuotojų kaita.  
Emocinis išsekimas

Kas sukelia emocinį išsekimą?

Kasdienis stresas ir nerimas yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis, tačiau laikui bėgant lėtinis stresas gali tapti našta organizmui. Emocinį išsekimą paprastai sukelia ilgai besitęsiantis ir nuolatinis stresas, visiškai nesvarbu, ar jis patiriamas namuose, ar yra susijęs su darbu. Kiekvienam žmogui jis gali kilti dėl skirtingų priežasčių. Be to, tai, kas vienam asmeniui sukelia stiprų ir ilgalaikį stresą, kitam gali būti visiškai nereikšmingas aspektas.

Keletas dažnesnių emocinio išsekimo priežasčių:

  • aukšto emocinio krūvio darbo pobūdis, pavyzdžiui, slaugymas, gydymas, mokymas, vadovavimas;
  • intensyvus ilgalaikis mokymasis;
  • ilgos darbo valandos;
  • nemėgstamas darbas;
  • šeimos pagausėjimas;
  • vaikų auginimas;
  • finansinis stresas ar skurdas;
  • benamystė;
  • artimo žmogaus slauga ir globa;
  • užsitęsusios skyrybos;
  • šeimos nario ar draugo mirtis;
  • gyvenimas su lėtine liga ar trauma.

Kokios gali būti ilgalaikės emocinio išsekimo pasekmės?

Stresas, sukeliantis emocinį išsekimą, susijęs su didele visiško perdegimo rizika. Laikui bėgant tokia būsena gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Lėtinis stresas gali paveikti imuninę sistemą, širdį, medžiagų apykaitą ir bendrą savijautą. Emocinio išsekimo rizikos:

  • aukštas kraujospūdis, dėl kurio padidėja širdies ligų rizika;
  • dažni peršalimai ir infekcijos;
  • svorio priaugimas;
  • nemiga;
  • ankstyvas senėjimas;
  • nerimas;
  • depresija.

Emocinis išsekimas yra išgydoma būklė. Pats geriausias vaistas yra stresoriaus pašalinimas iš gyvenimo. Pavyzdžiui, jei patiriate nuolatinį emocinį išsekimą darbe, pats metas pagalvoti apie naują darbą. Tačiau ne visi stresoriai gali būti pašalinami. Tokiu atveju reikia išmokti su jais tinkamai susitvarkyti.

 

Skaitykite 2 dalį: Kaip suvaldyti emocinį išsekimą?