Pastaruoju metu vis dažniau galima išgirsti tokių sąvokų kaip „dėkingumas“, „būti dėkingam“, „dėkingumo ugdymas“ ir pan. Bet dažnam žmogui kyla nemažai klausimų. Ką iš tikrųjų tai reiškia? Kam aš turiu jausti dėkingumą? Už ką? Kodėl? Kam to reikia?
Ką reiškia būti dėkingam?
Būti dėkingam – tai nereiškia, kad reikia įtikinti save kokia nors fiktyvia mintimi, kad viskas aplinkui yra tik gera ir stebuklinga. Būti dėkingam – tai gyventi įprastą gyvenimą, tačiau kartais sąmoningai sustoti ir sutelkti savo dėmesį į tai, kas tau atrodo prasminga, vertinga ar gražu. Dėkingumo jausmo tikslas yra ne užkirsti kelią sunkumams, bet pamatyti juos iš kitos perspektyvos. Tai padeda nuraminti įsiaudrinusį protą ir pastebėti mus supančią aplinką, kurią kitu atveju laikytume savaime suprantama.
Kaip pradėti savyje ugdyti dėkingumą?
Dėkingumo ugdymui reikalingas sąmoningas veiksmas. Pradžioje tai gali atrodyti kvaila, nereikalinga, gali būti sunku rasti tai, už ką galima padėkoti. Tačiau išsiugdžius įprotį, vėliau dėkingumas kils savaime iš vidaus. Ir visai nereikia kokių nors didelių įvykių gyvenime, grandiozinių laimėjimų, taurių ir medalių. Svarbiausia dėkoti už dalykus, kurie mums yra visiškai įprasti, tik mes jų dažniausiai nebepastebime. Pavyzdžiui, autobuso vairuotojui, kuris palaukė tavęs atbėgant, rytą pakilusiai saulei, gražiai pražydusioms gėlėms po langais, galimybei valgyti skanų maistą ir t.t. Kaskart, kai esi dėkingas, pastebėk, kaip į tai reaguoja tavo kūnas. Ar jauti lengvumą? Dilgčiojimą? Šilumą? Kaip dėkingumo išreiškimas keičia tavo požiūrį? Gal vis dėlto yra ryšys tarp dėkingumo ir laimės?
Kokia dėkingumo nauda?
Dėkingumas, ypač praktikuojamas sunkiais laikais, gali padėti suprasti, kad ne viskas pasaulyje yra blogai. Ugdant dėkingumą, širdis tampa atviresnė mažoms gražioms kasdienio gyvenimo smulkmenoms. O pasaulyje yra labai daug dalykų, už kuriuos turime būti dėkingi. Pavyzdžiui, kiek daug skirtingų dėkingumo aspektų gali suteikti medžiai. Jie mus maitina savo skaniais vaisiais, suteikia prieglobstį nuo kaitros ar lietaus, šalia jų mėgstame fotografuotis, o vaikai ant jų mielai laipioja. Iš tiesų gamta yra bene didžiausias dėkingumo šaltinis. Tiesiog mus supa tokia gausybė gerų dalykų, kad jie natūraliai tampa savaime suprantamais.
Tą patį galima pasakyti ir apie žmones. Ar kas nors yra tau paskolinęs savo skėtį, kai lauke siaubingai lijo? Ar koks nors nepažįstamasis yra atidaręs duris, kai nešei sunkius krepšius? O gal kas nors tau padarė kavos, kai to net neprašei? Taigi, ar tikrai pastebi kiekvieną nedidelį, bet malonų kito žmogaus veiksmą? Koks jausmas apima, kai už tai padėkoji? Svarbu prisiminti, kad nuoširdi padėka kitam yra galingas būdas sustiprinti ar net atstatyti emocinius ryšius. Pabandyk – tai nieko nekainuoja.
Ugdydami dėkingumą už tai, kas mus supa, galime tapti labiau dėkingi už tai, kas yra mūsų viduje. Galime džiaugtis ir jausti dėkingumą už savo unikalius talentus ir stiprybes, pavyzdžiui sugebėjimą priversti žmones juoktis arba būti geru klausytoju. Be to, galima padėkoti sau ir už tai, kad tiesiog atsikėlei iš lovos ir gerai praleidai dieną. Arba už tai, kad turi širdį, protą ir jausmus.
Kaip mokytis būti dėkingam?
- Dažniau padėkok žmonėms už jų pastangas. Paprasčiausias „ačiū“ gali būti puiki dovana, dėl kurios ir tu, ir kitas žmogus pajusite šilumą ir sustiprinsite ryšį.
- Pagalvok, ką labiausiai vertini. Kai prastai jausiesi, skirk akimirką ir parašyk keletą dalykų, kurie tuo metu sukeltų dėkingumą, pavyzdžiui:
- Giedras dangus;
- Įkvepiantis muzikos ar meno kūrinys;
- Skanus maistas;
- Nepažįstamojo šypsena.
- Atkreipk dėmesį į savo emocijas. Kuo išsamiau apibūdink, kaip jaučiasi tavo kūnas, kai išreiški dėkingumą. Kokios emocijos lydi šiuos jausmus? Kokias mintis pastebi?
Ir nepamiršk, kad visada yra kokia nors maža smulkmena, už kurią gali būti dėkingas!
Nuotrauka: Snapwire, Pexels