fbpx

Norint palengvinti ar visai atsikratyti emocinio išsekimo sukeltų pojūčių būtina atlikti tam tikrus savo gyvenimo būdo pokyčius. Tai vienintelis variantas, galintis sugrąžinti į normalų tempą. Kiekvienas pakeitimas pradžioje nebus labai lengvas, tačiau pradėjus formuotis įpročiui ir pajautus efektą, jis taps savaime suprantamu.

Stresoriaus pašalinimas

Nors ne visuomet tai yra įmanoma, tačiau pats geriausias būdas sumažinti patiriamą stresą yra tiesiog pašalinti jo sukėlėją. Jei emocinio išsekimo priežastis yra darbas, verta apsvarstyti galimybę pakeisti jo pobūdį arba pereiti dirbti į kitą įmonę. Jei stresorius yra kolega, galima paprašyti vadovo perkelti dirbti į kitą skyrių ar padalinį. Labai dažnai stresoriais tampa įvairūs giminaičiai ar draugai. Beje, dažniausiai ne patys artimiausi. Nuo tokių žmonių be jokios sąžinės graužaties geriau atsiriboti, nes jie sukelia per daug žalos sveikatai.

 

Pakankamas miego laikas

Miegas yra itin svarbus emocinei sveikatai. Reikėtų siekti septynių-devynių valandų miego kiekvieną naktį. Jo nauda dar labiau padidėja, jei kiekvieną vakarą einama miegoti panašiu laiku. Kaip lengviau užmigti ir geriau pasiruošti miegui? Visų pirma, vakare reikėtų apriboti kofeino, saldumynų vartojimą ir neiti miegoti pilnu skrandžiu. O savo individualios rutinos sukūrimas prieš miegą gali padėti atsipalaiduoti ir užtikrinti geresnę miego kokybę.

 

Sveika mityba

Kasdien mus pasiekia žinutės su raginimais sveikai maitintis, tačiau patiriant stresą, sveika mityba gali išties viską pakeisti. Ji ne tik padės gauti reikiamų vitaminų ir mineralų, bet ir pagerins virškinimą, miegą bei energijos lygį, o tai gali turėti didžiulės įtakos emocinei būsenai. Sveikai maitintis reiškia pasirinkti subalansuotą dietą, kurioje gausu vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir liesos mėsos, vengiant saldžių užkandžių ir kepto ar perdirbto maisto.

 

Alkoholio ribojimas

Alkoholis gali laikinai pakelti nuotaiką, tačiau šis jausmas greitai išblėsta, paskui save palikdamas dar daugiau nerimo ir depresijos nei anksčiau. Be to, alkoholis sutrikdo ir taip išderintą miego režimą.

 

Fizinis krūvis

Bet koks fizinis aktyvumas padidina endorfinų ir serotonino kiekį, o tai turi įtakos geresnei emocinei būklei. Mankšta, bėgiojimas ar treniruotė turi dar vieną puikų poveikį – aktyvumas padeda negalvoti apie problemas ir užsimiršti. Ir visai nebūtina pradėti nuo didelio krūvio. Pradžioje pakaktų skirti ir 30 minučių per dieną greitesniam pasivaikščiojimui.  

Emocinis išsekimas

Buvimas čia ir dabar

„Mindfulness“ yra dažnai girdimas terminas. Jis paremtas supratimu, kad reikia stengtis kuo dažniau save atriboti nuo minčių apie ateitį, dabartį bei problemų sprendimo ir dėmesingai susitelkti į tai, kas vyksta aplinkui čia ir dabar. „Mindfulness“ metodai padeda sumažinti stresą ir nerimą, subalansuoti emocijas, nukreipti dėmesį nuo neigiamo mąstymo. Neseniai tyrėjai nustatė, kad viena „mindfulness“ sesija gali padėti panaikinti lengvo ar vidutinio sunkumo nerimo poveikį kūnui.

Yra daug būdų, kaip praktikuoti sąmoningumą, pavyzdžiui:

  • meditacija;
  • joga;
  • kvėpavimo pratimai;
  • pasivaikščiojimai gryname ore;
  • žurnalų vedimas apie savo jausmus ir mintis.

 

Pokalbis su patikimu žmogumi

Bendravimas akis į akį su draugu ar kitu artimu ir nuoširdžiai norinčiu padėti žmogumi yra puikus būdas sumažinti stresą. Kitas asmuo nebūtinai turi išspręsti problemas. Jis gali atlikti tik klausytojo vaidmenį, nevertindamas situacijos ir neklijuodamas etikečių. Jei aplinkoje nėra tokio artimo žmogaus, tuomet galima paskambinti pagalbos linija ar kreiptis į psichologą.

 

Pertraukos

Žmogus nėra robotas ir negali veikti be sustojimo. Tam tikru metu visiems mums reikia pertraukos. Geriausiai padeda reguliarūs atsipūtimai tarp darbų, nes jie suteikia galimybę atsipalaiduoti ir nepatekti į emocinio išsekimo būseną. Tačiau dažniausiai žmonės pertraukas tiesiog pamiršta, o tuomet pajaučia, kad daugiau nebegali. Pertrauka nebūtinai turi būti ilgų prabangių atostogų egzotiniuose kraštuose pavidalu. Galima tiesiog iš anksto suplanuoti laisvą vakarą filmų žiūrėjimui, popietę – knygos skaitymui ar savaitgalį – vaikščiojimui po mišką. Kiekviena tokia smulkmena veikia kaip energijos ir įkvėpimo šaltinis.

Skaitykite 1 dalį: Emocinis išsekimas: kas tai, kokie jo simptomai ir priežastys?