Naujausi tyrimai atskleidžia dėkingumo įtaką žmogaus organizmui ir padeda suvokti, kad tai nėra tiesiog paprastas išorinis mandagumas. Tai galingas emocinis užtaisas, padedantis puoselėti fizinę ir psichinę sveikatą. Dėkingumas yra plačiai garbinamas tiek filosofijoje, tiek religijoje. Tačiau net ir mokslas bei tyrimais pagrįsti duomenys rodo, kokią didžiulę naudą jis suteikia žmogui.
Pastaruoju metu apie dėkingumą ir jo ugdymą kalbama vis daugiau. Iš tiesų, gyvename tokiais laikais, kai galime sau leisti išskirtinių pramogų, apsupti save gražiais ir madingais daiktais, mėgautis tokiais patogumais, kokių žmonija anksčiau nėra mačiusi. Nepaisant to, dažnai vis tiek jaučiamės nelaimingi. Viską, kas mus supa, priimame kaip savaime suprantamus dalykus. Tačiau toks suvokimas yra labai žalingas, nes kad ir kiek gauname, galiausiai to nebeužtenka ir norime dar daugiau. Apetitui nėra ribų.
Štai čia ir pakalbėkime apie dėkingumą. Už viską, kas mus supa, ir už viską, ką jau turime. Tačiau tam, kad būtum dėkingas, svarbu suvokti to dėkingumo esmę: kas tai, kaip jis veikia ir kokia jo nauda. Dėkingumo fiziologijos supratimas leidžia suvokti, kas vyksta smegenyse, kai jaučiamės dėkingi.
Dėkingumo eksperimentas parodė smegenų aktyvumo vietas
Žmogaus psichinė ir fizinė sveikata yra glaudžiai susijusios tarpusavyje. Yra žinoma, kaip teigiamos emocijos gali pagerinti fizines kūno funkcijas. O dėkingumas yra būtent tokia teigiama emocija.
Nauromokslininkas Dr. Glenn Fox kartu su USC universiteto kolegomis atliko iškalbingą eksperimentą. Tyrimui buvo panaudoti vaizdo įrašai su Holokaustą išgyvenusių asmenų pasakojimais. Atrinkta medžiaga, kurioje atsispindėjo žmonių suteikta pagalba, nesavanaudiškumas ir dosnumas. Iš jos suformuoti scenarijai buvo pateikti tyrimo dalyviams. Visi jie pateikti antruoju asmeniu, kad dalyvis geriau įsijaustų į situaciją, pavyzdžiui, „žiemą jūs esate lauke, o kitas kalinys jums paduoda paltą“. Dalyviai buvo paprašyti įsivaizduoti save tokiose situacijose ir kiek įmanoma pabandyti suprasti, kaip tuomet jaustųsi. Kol jie tai mąstė, tyrėjai fiksavo jų smegenų veiklą, naudodami šiuolaikines smegenų vaizdavimo technologijas.
Dėkingumas: smegenų veikla tyrimo metu. Nuotrauka: Glenn Fox
Kiekvieno scenarijaus metu dalyvių buvo klausiama, kiek jie jaučia dėkingumą. Tą pačią akimirką buvo vertinama jų smegenų veikla. Žinoma, bandymas įsijausti į kito situaciją negali sukelti lygiai tokių pat jausmų, kuomet ji vyksta iš tikrųjų, tačiau dauguma dalyvių minėjo, kad jaučia stiprų dėkingumo jausmą, padidėjusią empatiją ir yra giliai įsitraukę į užduotį.
Mokslininkų rezultatai parodė, kad, kai dalyviai paminėdavo dėkingumo jausmą, jų smegenys rodė aktyvumą prefrontalinėje žievėje. Būtent ši smegenų sritis yra siejama su empatija, kitų žmonių supratimu, palengvėjimo jausmu. Taip pat ji susijusi su smegenų dalimis, atsakingomis už emocijų reguliavimą ir streso malšinimo procesą. Šie duomenys tyrėjams parodė, kad dėkingumo jausmas gali padėtu sumažinti patiriamą stresą ir skausmą bei ilguoju laikotarpiu pagerinti sveikatos būklę.
Dėkingumo jausmas keičia smegenų veiklą
Dar vienas mokslininkas Prathik Kini kartu su kolegomis iš Indianos universiteto nustatė, kad dėkingumo praktikavimas gali pakeisti depresiją patiriančių asmenų smegenų funkciją. Kolektyvas rado įrodymų, kad dėkingumas gali sukelti struktūrinių pokyčių tose pačiose smegenų dalyse, kurios buvo suaktyvintos ir Dr. Glenn Fox komandos tyrimo metu. Mokslinių tyrimų dėkingumo ugdymo klausimu dar nėra labai daug, tačiau atsirandantys vis nauji tyrimai, nuosekliai papildo vienas kitą ir įrodo, kaip stipriai dėkingumas ir nuolatinis jo praktikavimas gali paveikti mūsų smegenis.
Dėkingumo ugdymo nauda
Dėkingumas ko gero yra vienas mažiausiai pastebimų, tačiau tuo pačiu ir vienas naudingiausių įrankių, kurį turi kiekvienas žmogus. Dėkingumo ugdymas nieko nekainuoja ir jam tikrai nereikia daug laiko. Tačiau nauda yra didžiulė. Štai kokie pagrindiniai jo privalumai.
Infografikas: dėkingumo nauda
Dėkingumas padeda puoselėti santykius
Pasak „Science Daily“ 2014 m. paskelbtų tyrimo rezultatų, dėkingumo išreiškimas gali padėti susirasti naujų draugų. Tyrimas atskleidė, kad padėkojus naujai pažįstamam žmogui, jis labiau linkęs tęsti ir plėtoti santykius. Ir visai nesvarbu, ar dėkojama svetimam žmogui už tai, kad palaikė duris, ar pažįstamam kolegai, kuris padėjo įgyvendinti projektą – kitų žmonių indėlio pripažinimas ir dėkingumo išreiškimas gali atverti daugiau naujų galimybių.
Dėkingumas gerina fizinę sveikatą
Dėkingi žmonės patiria mažiau skausmo ir teigia, kad jaučiasi esantys sveikesni. Tai rodo 2012 m. tyrimas. Nenuostabu, kad dėkingi žmonės taip pat atsakingiau rūpinasi savo sveikata. Jie dažniau sportuoja ir yra linkę reguliariai profilaktiškai lankytis pas gydytojus, o tai greičiausiai prisideda ir prie tolesnio ilgaamžiškumo.
Dėkingumas gerina psichologinę sveikatą
Dėkingumas padeda sumažinti patiriamas toksiškas emocijas, tokias kaip pavydas, susierzinimas, nusivylimas, apgailestavimas. Dėkingumo tyrinėtojas, mokslų daktaras Robertas A. Emmonsas atliko daugybę tyrimų, ieškodamas ryšio tarp dėkingumo ir žmogaus gerovės. Jo studijos patvirtina, kad dėkingumas efektyviai didina laimės jausmą ir mažina patiriamą depresiją.
Dėkingumas stiprina empatiją ir mažina agresiją
Dėkingi žmonės mažiau linkę prarasti savikontrolę, net kai kiti elgiasi ne taip maloniai. Tai rodo 2012 m. Kentukio universiteto tyrimas. Jo dalyviai, kurie jautė didesnį dėkingumą, rečiau buvo linkę keršyti kitiems net tuomet, kai jiems buvo pateikti neigiami atsiliepimai. Šie žmonės išreiškė didesnį jautrumą ir empatiją kitiems.
Dėkingumas lemia geresnį miegą
Dėkingi žmonės miega geriau. 2011 m. ši išvada paskelbta žurnale „Applied Psychology: Health and Well-Being“. Pasirodo, prieš užmiegant pakanka 15 minučių galvoti apie dalykus, už kuriuos jaučiame dėkingumą. Taikant šią praktiką nuolat, galima pagerinti miego kokybę. Ji padeda sumažinti nerimą, išsiblaškymą ir susijaudinimą prieš miegą.
Dėkingumas gerina savivertę
2014 m. tyrimas, paskelbtas „Journal of Applied Sport Psychology“, parodė, kad dėkingumas padidino sportininkų savivertę, kuri yra esminis komponentas siekiant gerų rezultatą. Tolesni tyrimai parodė, kad dėkingumas sumažina norą lygintis su kitais. Užuot pykę ant tų, kurie turi daugiau pinigų ar geresnį darbą, dėkingi žmonės yra linkę labiau vertinti kitų pasiekimus be pavydo jausmo dėl to, kad labiau pasitiki savimi ir jaučia didesnę savo vertę.
Dėkingumas ugdo psichologinį atsparumą
Dėkingumas ne tik sumažina stresą, bet ir gali suvaidinti svarbų vaidmenį gydantis po traumų. 2006 m. tyrimas, paskelbtas „Behavior Research and Therapy”, parodė, kad Vietnamo karo veteranai, jaučiantys didesnį dėkingumą, patyrė mažesnį potrauminio streso sutrikimo lygį. 2003 m. žurnale „Journal of Personality and Social Psychology“ paskelbtas tyrimas aiškino, kad dėkingumas labai pagelbėjo žmonių emocinei sveikatai po rugsėjo 11-osios teroro išpuolių. Pripažinimas ir dėkojimas už viską aplinkui, net ir sunkiausiais gyvenimo laikotarpiais, ugdo psichologinį atsparumą.
Kiekvienas iš mūsų galime pajusti dėkingumą. Tam tereikia skirti vos kelias akimirkas per dieną, sutelkiant dėmesį į viską, ką turime, o ne skųstis tais dalykais, kurių manome esą nusipelnę. Dėkingumo ugdymas yra vienas paprasčiausių būdų pagerinti pasitenkinimą gyvenimu.
Taip pat skaityk:
Šventinis stresas: kodėl jis kyla ir kaip jį sumažinti
Jei prasidėjus kalėdiniam sezonui pakylėjimą ir šventinę nuotaiką nustelbia šventinis stresas ir nuolatinis skubėjimas, šis metas pradeda sietis...
Emocijos: kartais sudėtingos, bet būtinos gyvenimo palydovės
Emocijos yra labai svarbi žmogaus gyvenimo dalis, tačiau kartais jos būna sudėtingos ar net gluminančios. Mokėjimas jas pažinti, suprasti ir apie...
Kaip nustatyti ribas ir kodėl jos tokios svarbios mūsų gyvenime?
Ribos – tai kiekvieną žmogų supančios linijos, kurios mums yra labai svarbios. Jei kitas žmogus jas peržengia, jaučiamės sutrikdyti, išmušti iš...