Kaip nustatyti ribas ir kodėl jos tokios svarbios mūsų gyvenime?

Kas yra tos ribos?

Žodis „riba“ gali būti kiek klaidinantis. Jis tarsi žymi savęs atskyrimą nuo kitų, atsiribojimą, šaltumą. Tačiau štai idėja – įsivaizduokime ribą ne kaip ištisinę liniją, o kaip ribą, sudarytą iš mažų taškelių. Kiekvienas taškelis – tai jungtis tarp tavęs ir pasaulio. Tai idėjos, galimybės, sveikos taisyklės, kurios pasako, kas tau priimtina santykiuose su kitais, o kas ne.

Kokios gali būti ribos?

Ribų nustatymas yra sunkus darbas, reikalaujantis tvirtos valios, drąsos, tačiau šis veiksmas labai svarbus kiekvieno žmogaus gerai emocinei ir fizinei sveikatai palaikyti. Ribos gali būti nustatomos savo asmeninei erdvei, seksualumui, emocijoms ir mintims, turtui, laikui ir energijai, kultūrai, religijai, etikai. Tvirtas savo ribų žinojimas ir laikymasis suteikia laisvės ir pagarbos sau jausmą.

Kodėl mums reikalingos ribos?

Aiškios asmeninės ribos padeda santykiuose išvengti nesaugumo jausmo. Tokiu atveju ribos ne skiria, o jungia, nurodo mums svarbius dalykus, o kitas žmogus į juos įsiklauso ir juos gerbia. Be to, ribų nustatymas suteikia pagarbos sau ir rūpesčio savimi jausmą. Juk kaip galima gerbti save, jei kitiems leidžiame elgtis kaip tik panorėjus, kai kitų nuomonės, norai ir poreikiai yra aukščiau už tavo paties? Paprastai viduje sukilęs pyktis yra puikus signalas, kad kažkas nepaiso mūsų ribų arba nesugebu už jas pastovėti.

Griežtos ar lanksčios ribos?

Kartais norisi savo ribas apibrėžti nenuplaunamu markeriu. Ir tikrai kartais to reikia, ypač tuomet, kai susiduriame su labai agresyviais ir nedorais žmonėmis, kai pakliūname į situacijas, kurios mums stipriai kenkia ar turi smurto požymių.

Tačiau kitais atvejais ribas reguliariai reikėtų peržiūrėti. Gyvenimas nestovi vietoje, aplinkybės keičiasi, tad ir ribos gali kisti. Kartais būna naudinga jas įvertinti iš naujo, nes kai ribos yra per griežtos ar nelanksčios, gali kilti įvairių problemų. Juk nesinori savęs visiškai izoliuoti, vengti artumo arba, priešingai, visą savo laiką atiduoti kitiems. Pastarasis variantas ypač būdingas moterims. Jos dažnai nusistato pernelyg lanksčias ribas ir aukoja save ten, kur to daryti visai nereikia. Labai dažnai pernelyg pasiaukojantis požiūris į santykius sukuria juose disbalansą ir turi išnaudojimo poskonį.

Kaip nustatyti ribas?

Ribos yra labai asmeniškas pasirinkimas. Kiekvienas žmogus jas nusistato skirtingai ir keičia bei formuoja visą savo gyvenimą. Asmeninėms riboms įtakos turi kultūra, gyvenamoji vieta, kilmė, intravertiškumas ar ekstravertiškumas, gyvenimiška patirtis, šeimos patirtis ir situacija.

Kiekvienas žmogus yra susiformavęs skirtingomis aplinkybėmis ir tas pačias situacijas įprasmina ne vienodai. Bėgant metams ir keičiantis perspektyvai, mes galime keisti savo ribas. Tačiau vienas standartas visiems niekuomet netinka.

Nustatant savo ribas galima apgalvoti šiuos tris svarbius klausimus:

• Kokios yra mano teisės?
• Ką man sako vidinis balsas?
• Kokios yra mano vertybės?

Mano teisės

Dėliojant ribas, svarbu prieš tai nustatyti pagrindines savo teises. Jas priėmus ir jomis patikėjus, bus lengviau save gerbti ir nustoti eikvoti energiją kitų žmonių, kurie tavęs negerbia, raminimui ar džiuginimui. Savo teisių sąrašą gali susirašyti pagal tai, kas tau yra svarbu. Štai keli pavyzdžiai.

• Aš turiu teisę pasakyti „ne“, nesijausdamas kaltas.
• Aš turiu teisę į pagarbų elgesį su manimi.
• Aš turiu teisę savo poreikius laikyti tokios pat svarbos kaip ir kitų žmonių poreikius.
• Aš turiu teisę netenkinti kitų žmonių nepagrįstų lūkesčių apie mane.

P.S. Kai kalba prasideda apie teises, visuomet norisi parašyti patikslinimą. Deja, bet yra žmonių, kurie teises traktuoja be jokių pareigų. Tai galima apibūdinti tokiais posakiais: „po manęs nors ir tvanas“, „svarbu man gerai, o kaip kitiems – tai nesvarbu“. Tad atminkime – kiekvienas teisių turi tiek, kiek jos nepradeda varžyti ar kenkti kito žmogaus ar visuomenės teisėms.

Vidinis balsas

Šį reiškinį sunku apibūdinti. Vieni jį įvardina kaip vidinį balsą, kiti kaip nuojautą. Iš tiesų, galvojant apie tai, kaip nustatyti ribas, labai svarbu tą vidinį jausmą išmokti pastebėti. Būtent jis pasako, kad kažkas yra negerai.

Nuojauta – labai svarbi ir gali padėti nustatyti, kada kas nors pažeidžia tavo ribas arba kada visgi vertėtų jas nustatyti.

Tai sufleruoja įvairūs fiziniai dalykai. Tad reikėtų susitelkti į save ir pasitikrinti, kokius signalus tau siunčia kūnas. Gal padažnėjo širdies pulsas? Pradėjai stipriai prakaituoti? Jauti spaudimą krūtinėje, skrandyje, gerklėje? Reikėtų į šiuos ženklus reaguoti rimtai ir įvardinti situaciją, kuri juos sukėlė. Gal prakaitas išpila kaskart, kai tavo kambario draugė neprašiusi pasiima tavo išeiginę suknelę? Arba suspaudi kumščius ir įsitempi, kai seneliai ima priekaištauti, kodėl dar nesi vedęs arba neturi vaikų?

Mano vertybės

Ribos yra stipriai susijusios su moraliniais įsitikinimais. Tačiau retas kuris žmogus yra aiškiai įsivardinęs savo vertybes. Tad pats metas atlikti pratimą.

Ramiai atsisėsk ir susirašyk 10 tau svarbių vertybių. Tuomet susiaurink jį perpus. Galiausiai išsirink 3 vertybes, kurios pačios svarbiausios tavo gyvenime. Štai ir tavo pagrindas po kojomis!

Kaskart susidūręs su kokiu nors iššūkiu ar nemalonia situacija, pagalvok, ar kartais tavo vidus ir kūnas jai priešinasi ne dėl to, kad ji tiesiog prieštarauja tavo vertybėms.

Ribų nustatymo procesas:

1. Nusistatome sau norimas ribas.
2. Kalbame apie tai garsiai, kad kiti žinotų. Bet pagarbiai!
3. Informaciją pateikiame paprastai, be daugybės istorijų ir aiškinimų.
4. Pabrėžiame, kodėl mums tai svarbu.
5. Stebime, kaip sau ir kitiems pavyksta laikytis ribų ir darome reikalingus sprendimus.

Ribas jau nusibrėžėme. O kaip jų laikytis?

Būk ryžtingas

Žmogus, turintis aiškias ribas, viduje jaučiasi tvirtas, bet tuo pačiu elgiasi maloniai su kitais, nedviprasmiškai pateikdamas savo požiūrį. Tačiau jei aplinkiniai ima agresyviai brautis ir griauti jo ribas, jis užtikrintai jų laikosi. Tam padeda aiškus ir konkretus kalbėjimas, pasitikintis balso tonas, įvardijantis savo vertybes, kaltinimų vengimas. Tokiais atvejais gerai veikia kalba, kuri reiškiama per „aš“ teiginius. Pavyzdžiui, vietoje sakinio „neliesk mano dienoraščio!“, geriau sakyti „aš jaučiuosi nemaloniai, kai tu skaitai mano dienoraštį. Man reikia privatumo ir asmeninės erdvės.“ Būtent tokia sakinių konstrukcija padeda išreikšti pasitikėjimą savimi, nurodo tavo tikruosius jausmus ir nuomonę bei padeda nustatyti aiškias ribas.

Išmok sakyti „ne“

Dažnam žmogui ištarti „ne“ yra labai baisu. Ne tik dėl to, kaip reaguos kitas, bet ir dėl to, kaip pats po to jausiesi. Tačiau svarbu suprasti, kad tu turi teisę atsisakyti, nejausdamas kaltės ir neteikdamas papildomų pasiaiškinimų.

Jei bare kas nors paprašo tavo telefono numerio ar pakviečia šokti, tu turi pilną teisę atsisakyti, jeigu to nenori. Žinoma, visuomet reikia atskirti situacijas, kuomet yra peržengiamos tavo ribos, o kuomet tai tiesiog normali pagalba kitam. Juk visiškai normalu pakeisti darbe kolegą, kai suserga jo vaikas, tačiau jeigu kolega nuolat naudojasi tavo gerumu, tuomet tai puikus ženklas, kad reikia brėžti ribas.

Saugok savo asmeninę erdvę

Ribas nustatyti padeda ir savo asmeninės erdvės, laiko bei daiktų geresnė priežiūra. Kaip tai padaryti?

• Asmeniškus daiktus, tokius kaip dienoraščiai ar laiškai, laikyk užrakinamoje spintelėje ar dėžutėje, apsaugotoje spynele.
• Tą patį dienoraštį galima vesti nebūtinai popieriaus lape, o kompiuteryje ir saugoti slaptažodžiu apsaugotose virtualiose talpyklose.
• Aiškiai susiplanuok laiką, kurį skirsi tik savo asmeniniams reikalams ir neleisk kolegoms ar kitiems asmenims į jį kėsintis. Įsivaizduok, ką tuo metu veiksi, kad išsižadėti savęs būtų sunkiau.
• Visuose įrenginiuose bei paskyrose naudok stiprius ir skirtingus slaptažodžius ar kitas autentifikavimo priemones.
• Nusistatyk konkrečius laikus, kada atsakinėsi į el.laiškus ir tvirtai to laikykis. Taip visiems aiškiai parodysi, kada yra normalu tau rašyti ir netapsi lengvai prieinamas bet kurią minutę, bet kuriuo paros metu.
• Atostogų metu netikrink darbinio pašto, nurodyk automatinį atsakymą visiems suinteresuotiems asmenims su nukreipimu į kolegas.
• Jei dirbi ties kokiu nors svarbiu projektu, nori susikaupti svarbiam darbui ar asmeniniams reikalams, išjunk telefoną ar pasinaudok netrukdymo funkcijomis.

Kaip svarbu nusibrėžti ribas, teigia ir daugybė atliktų tyrimų. Štai vienas jų nustatė, kad vien tik lūkesčiai, kad turėtume būti pasirengę atsakyti į darbinius elektroninius laiškus ne darbo metu, gali pabloginti mūsų savijautą ir sukelti konfliktų asmeniniuose santykiuose. Tad labai svarbu nusistatyti ribas, kad būtų išlaikyta darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra.

Dar vienos apklausos respondentai atskleidė, kad jų partneriai technologijas yra naudoję kaip priemonę juos stebėti ar jais manipuliuoti.

Tad nepamirškime, kad kiekvienas žmogus turi teisę į privačią erdvę, o kalbėjimas apie ribas nuo pirmų santykių dienų padeda ją išlaikyti.

Kaip atpažinti, kad kitam žmogui reikia duoti daugiau erdvės?

Svarbu rūpintis ne tik savo ribomis, bet ir nesibrauti į kito žmogaus erdvę prieš jo norą. Dažnai save lyginame su kitais ir manome, kad jei vienas dalykas man tinka, jis tinka ir visiems kitiems. Tačiau taip nėra. Reikia suprasti, kad kiekvienas žmogus turi skirtingas ribas. O jei peržengiate jo asmenines ribas, jis siunčia signalus, net jeigu ir nedrįsta tiesiai šviesiai to įvardinti. Kokie gali būti tie signalai?

• akių kontakto vengimas
• dalinis ar pilnas nusisukimas, atsitraukimas
• šalti, trumpi atsakymai
• dienotvarkės keitimas, kad kuo mažiau susitiktumėte
• skambučių vengimas, numetimas
• skubėjimas baigti kalbėti
• balso paaukštėjimas
• nervingi gestai (kitoks juokas, greitas kalbėjimas, neįprastas gestikuliavimas)
• sukryžiuotos rankos, kojos, tarsi sustingusi laikysena
• susiraukusi veido išraiška
• pakitusi nuotaika, susierzinimas

Aiškus savo ribų žinojimas ir jų nustatymas yra svarbus žingsnis link geresnės psichologinės sveikatos bei pasitikėjimo savimi. Jos skirtos ne santykiams griauti, o nustatyti abiems pusėms priimtinas taisykles, kad patys santykiai būtų sveiki ir lygiaverčiai. Be to, savo ribų žinojimas labai gerai įspėja apie kitų žmonių elgesį, kuris mums nėra priimtinas ar netgi žalingas. Tad jeigu kokioje nors situacijoje pasijaučiate nepatogiai ar nemaloniai, didelė tikimybė, kad kažkas kėsinasi peržengti jūsų ribas. Tai turėtų būti raudona lemputė, kurią dėl savo paties gerovės verta stebėti.