fbpx

Kartais atrodo, kad gyvenime nuolat kyla problemos, kurios neleidžia pasiekti užsibrėžtų tikslų? Bandai kažką keisti, bet vis tiek atsiduri toje pačioje vietoje? Jei skamba pažįstamai, gali būti, kad esi įstrigęs tuose pačiuose veiksmų modeliuose, kurie neleidžia pajudėti į priekį. Tuomet visas elgesys ir mintys tampa tarsi savisabotažas, trukdantis daryti tai, ko iš tikrųjų nori.

Sabotuoti save galima pačiais įvairiausiais būdais. Štai keletas jų:

Kai nesiseka, kaltini kitus

Kartais blogi dalykai tiesiog nutinka ir niekas dėl to nėra kaltas. Žinoma, dėl kai kurių nelaimių gali būti kalti kiti žmonės, tačiau tikrai ne visada. Jei esi linkęs visuomet kaltinti kitus, verta giliau paanalizuoti, kas už to slepiasi ir koks tavo paties vaidmuo tose situacijose. Tarkim, tavo partneris turi kokių nors elgesio niuansų, kurie tau nepatinka. Nusprendęs, kad to pakeisti vis tiek neįmanoma, išsiskiri. Dėl to jautiesi gerai, nes jo nenoras keistis trukdė judėti į priekį. Ir tas pats kartojasi su visais kitais partneriais.

 

Kai reikalai nesiklosto sklandžiai, pasitrauki

Nieko blogo pasitraukti iš situacijų, kurios tavęs netenkina. Dažnai tai gali būti geriausias sprendimas. Tačiau prieš jį priimant, verta žengti vieną žingsnį atgal ir pirmiausiai savęs paklausti, ar tai nėra tik pabėgimas iš sunkios situacijos, pavyzdžiui, vengiant konfliktų ar bijant kritikos. Problemų ir iššūkių įveikimas skatina tave augti ir tobulėti, o jei nuolat pasiduosi, gali taip ir neišmokti priimti tinkamų sprendimų, kai pasirodo ta pati problema.

 

Atidėlioji

Sugalvoji naują idėją, jai daug ruošiesi, nagrinėji detales, atlieki tyrimus, bet niekaip negali jos pradėti vykdyti. Šiame taške motyvacija jau būna išnykusi. Siekdamas išvengti užduoties, pradedi gaminti pietus, valyti šaldytuvą ar sugalvoji peržiūrėti naują filmą. Atidėliojimas gali vykti be aiškios priežasties, tačiau dažniausiai tai vyksta dėl to, kad sunkiai valdai laiką, abejoji savo gebėjimais ir įgūdžiais ar tiesiog esi „nokautuotas“ to, kiek visko reikia padaryti.

 

Kuri konfliktus

Esi visuomet pasirengęs susiginčyti su draugais ir artimaisiais dėl bet kokio dalyko, kuris dažnai net nėra itin svarbus, pavyzdžiui, kokiame filme paskutinį kartą buvai. O kartais savo elgesiu tiesiog provokuoji kitus, pavyzdžiui, palikdamas netvarką virtuvėje ar pamiršdamas svarbią datą. Tuo pačiu lengvai įsižeidi, priimdamas kiekvieną žodį asmeniškai, nesvarbu, kad jis skirtas visai ne tau. Kadangi tau sunku reikšti emocijas, dažniausiai imiesi pasyvios agresijos arba atviro konflikto.

Savisabotažas

Nuotrauka: Pexels, Vera Arsic

Draugauji su netinkamais partneriais

Savisabotažas dažnai pasireiškia asmeniniuose santykiuose, susitikinėjant su žmonėmis, kurie visai neatspindi tavo vertybių ar netgi joms prieštarauja. Kiekvieną kartą, kai santykiai pasibaigia blogai, tu vis tiek ir toliau vaikštai į pasimatymus su tokio paties tipo žmonėmis.

 

Nemoki nustatyti savo poreikių

Kartais žmonėms labai sunku „pastovėti“ už save ar priimti sprendimus tam tikrose gyvenimo situacijose. Tai gali liesti šeimą, draugus, darbą, asmeninius santykius, kasdienio bendravimo situacijas. Pavyzdžiui, stovi prie kasos su vandens buteliuku rankoje. Prieš tave užlenda kitas žmogus su pilnu krepšiu produktų, bet tu nieko negali pasakyti. Praleidi šį žmogų į priekį ir pavėluoji į susitikimą.

 

Nusileidi

Dažnai žmonės sau kelia daug aukštesnius reikalavimus nei kitiems. Laikantis šio principo, galima pakliūti į spąstus ir pradėti per griežtai save vertinti bei nuolat kritikuoti. Jei kritikuoji save kitų akivaizdoje ar kalbi negatyviai mintyse, bet kuriuo atveju šie žodžiai galiausiai bus priimti kaip tiesa. Tikėjimas tokia kritika neskatina bandyti iš naujo ir ją nugalėti, todėl paprasčiausias būdas yra atsisakyti to, kas pradėta.

 

Iš kur kyla savisabotažas?

Savisabotažas vyksta tuomet, kai žmogus daro tuos pačius veiksmus, kurie seniau kildavusiose situacijose jam leisdavo prisitaikyti, tačiau dabar yra nebenaudingi. Kitaip tariant, toks elgesys anksčiau padėdavo išgyventi, pavyzdžiui, traumuojančias vaikystės ar toksiškų santykių patirtis, tačiau pasikeitus situacijai tie patys metodai ne tik nebeveikia, bet ir kliudo normaliai gyventi ir progresuoti.

Savisabotažą dažniausiai lemia:

  • vaikystėje išmokti elgesio modeliai;
  • buvusių santykių patirtis;
  • nesėkmių baimė;
  • noras kontroliuoti situaciją.

Kaip atsikratyti savisabotažo?

Gera žinia ta, kad sąmoningos pastangos gali padėti atsikratyti savisabotuojančio elgesio. Svarbiausi žingsniai:

  • pastebėk konkrečius veiksmus, kuriais save sabotuoji: nagrinėk savo elgesį ir sritis, kuriose nesiseka, ieškok bruožų, kurie visas jas vienija;
  • pastebėjęs savo elgesio modelius, užsirašinėk dirgiklius ir situacijas, kuriose jie iškyla ir kokiais būdais pasireiškia;
  • mokykis susitaikyti su nesėkmėmis, priimti tuo metu kylančius jausmus, kad nustotum vengti įvairių situacijų;
  • pasikalbėk su artimais žmonėmis, paaiškink savyje kylančius elgesio modelius ir jausmus;
  • paklausk savęs, ko iš tikrųjų nori.

 

Save sabotuojantis elgesys dažnai yra labai giliai įsišaknijęs ir sunkiai pastebimas. Net jį atpažinus, gali būti sunku su tuo susitaikyti. Tačiau nepamiršk, kad pripažindamas tokį elgesį žengi pirmą žingsnį link pokyčių. Ir visai nebūtina to daryti vienam: tau gali padėti draugai, kolegos, artimieji arba terapeutai, galintys suteikti ne tik palaikymą, bet ir profesionalią pagalbą.

Taip pat skaityk: