Metai socialinės izoliacijos: grįžimas į įprastą gyvenimą gali kelti nerimą

Praėjo jau daugiau kaip metai, kai dėl socialinės izoliacijos ir baimės užsikrėsti pačiam ar užkrėsti kitus, sumažėjo kiekvieno iš mūsų kontaktų skaičius. Nutrūkęs socialinis gyvenimas tapo tarsi nauju normalumu. Mums priverstinai teko prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir sumažėjusio tempo. Dabar, kai pamažu diržai atsilaisvina, ir vėl iš naujo turėsime derintis prie laisvesnio gyvenimo. Metai laiko yra pakankamai ilgas tarpas, kad būtų galima priprasti daugelį dalykų daryti vienam, tad nieko nuostabaus, jog grįžimas prie gyvo bendravimo daliai žmonių gali sukelti nerimą ir stresą.

Grįžimas prie „įprasto“

Ilgalaikės socialinės izoliacijos laikotarpis gali padidinti socialinį nerimą net ir tiems, kurie save laiko ekstravertais. Jiems taip pat gali prireikti vidinių pastangų, grįžtant prie ankstesnio režimo. Juk visus metus kaip kasdienę mantrą girdėjome pranešimus „laikykitės atstumo“, „venkite kontakto“, „likite namuose“. Be to, jausmą sustiprina ir nerimas dėl sveikatos, kuris kol kas dar niekur neišnyko.

Grįžimas prie gyvo bendravimo pradžioje bus sunkus ir fiziškai, ir emociškai. Tai yra kardinalus pokytis, išėjimas iš savo saugaus burbulo ribų. Kitas niuansas, kad bendraudami nuotoliniu būdu ne visuomet galėjome palaikyti akių kontaktą, matyti veido mimikas, kūno kalbą. Šie dalykai yra labai svarbūs bendravimui ir ryšio palaikymui, o mes nuo jų atpratome. Grįžę prie gyvo bendravimo pamažu turėsime ir vėl juos visus įvaldyti.

Socialinį nerimą visi jaučia skirtingai

Dalis žmonių karantino metu nepajautė tokios ryškios socialinės izoliacijos dėl savo darbo pobūdžio ar gausios šeimos. Tačiau tie, kurie gyvena vieni, dirbo iš namų ir neturėjo daug socialinių kontaktų, gali susidurti su kiek didesniais iššūkiais. Jų socialiniai įgūdžiai gali būti kiek „aprūdiję“.

Be to, intravertai ir tie, kuriems diagnozuotas socialinio nerimo sutrikimas, užsidarymo metu jautėsi itin patogiai. Laisvėjant karantinui jų ankstesni iššūkiai grįžta, nes norėdami prisitaikyti jie ir vėl turės išgyventi savo baimę.

Kaip lengviau įveikti nerimą po socialinės izoliacijos?

Kuo dažniau save statome į tam tikrą situaciją, tuo labiau prie jos prisitaiko protas ir kūnas. Žinoma, tai reikia daryti palaipsniui, nedideliais žingsneliais, galbūt paprašant kitų žmonių palaikymo, prireikus pasitelkiant kvėpavimo pratimus ir atsipalaidavimo metodus.

Eik mažais žingsneliais

Svarbiausia neskubėti ir iš anksto suprasti, kad reikia tikėtis tam tikro diskomforto. Pradžioje pradėti nuo bendravimo mažesnėse grupelėse, o apsipratus pereiti prie didesnių susibūrimų. Palaipsniui ilginant kontaktą, komforto lygis viduje didėja. Taigi, jei gavai 5 kvietimus šią savaitę, nebūtina visur ir bėgti. Pradėk nuo vieno, kitą savaitę – dviejų ir t.t.

Apdovanok save

Žmonėms, kurie patiria ypač didelį socialinį nerimą, rekomenduojama susiplanuoti sau atlygį už veiklą, kuri padeda pajudėti į priekį. Pavyzdžiui, susitikus gyvai su grupele žmonių po to apdovanoti save kuo nors maloniu. Tai gali būti gulėjimas raminančioje vonioje, knygos skaitymas ar mėgstamos kavos puodelis.

Būk atlaidus

Nekelk sau per didelių lūkesčių. Būk malonus tiek sau, tiek kitiems. Juk sunku gali būti abiems pusėms.

Metai buvo išties nepaprastai sunkūs. Visi esame toje pačioje valtyje ir kiekvienas savaip mokomės iš naujo prisitaikyti prie pasaulio, todėl dabar kaip niekada bus svarbios tokios žmogiškosios savybės kaip kantrybė, empatija ir draugiškumas.