Naujų metų tikslai. Kaip jų nepamesti viduryje kelio?

Išmatuojami tikslai

Kiekvienas tikslas, įrašomas į naujų metų sąrašą turi būti konkretus ir išmatuojamas. Reikėtų vengti abstrakčių formuluočių, tokių kaip „Noriu būti sveikesnis“ arba „Noriu būti laimingesnis“. Tokie tikslai yra neapčiuopiami, todėl sunku suprasti, ar jie įvykdyti, ar ne. Vieną dieną gali atrodyti, kad jie pasiekti, o kitą dieną – ne. Tai sukelia sumaištį ir pasimetimą.

Išmatuojami tikslai turėtų skambėti taip: „Tris dienas per savaitę bėgiosiu lauke“ arba „Skambinsiu močiutei keturis kartus per mėnesį“. Tada bus aišku, ko tiksliai yra siekiama.

Aiškūs veiksmai

Neįmanoma numesti svorio ar išsivaduoti iš skolų neatlikus veiksmų, kurie padėtų pasiekti šių tikslų. Taigi, svarbu susikurti konkretų planą, pageidautina su datomis, padėsiantį įgyvendinti pokyčius. Jei tikslas – sumažinti skolas, tuomet veiksmas gali būti – sumažinti kredito kortelių limitus. Jei tikslas – mažesnis svoris, tuomet veiksmai gali būti: valgyti daugiau salotų, atsisakyti vakarienės ir pan.

Ribotas tikslų kiekis

Kartais naujų metų tikslai lieka neįgyvendinti tik dėl to, kad jų prikuriame per daug. Pagauti entuziazmo prisirašome ilgiausią sąrašą, nors iš karto yra akivaizdu, kad visko įvykdyti tiesiog neįmanoma. Dėl to geriausia pasirinkti tik keletą  tikslų. Tarp jų gali būti vienas kitas lengvai įvykdomas, kad jie taptų įkvėpimu kitiems, daugiau pastangų reikalaujantiems tikslams. Be to, Amerikos psichologų asociacija (APA) siūlo vienu metu sutelkti dėmesį tik į vieną tikslą. Tikėtina, kad tai labiau padės pasiekti sėkmės. Prisiimti per daug vienu kartu gali būti baugu ir sunku, nes tikslų siekimas ir naujų elgesio modelių nustatymas reikalauja laiko ir pastangų. Susitelkus į vieną konkretų tikslą ir jį išlaikyti yra daug lengviau.

Nusiteikimas sėkmei

Pačioje pradžioje motyvacija kyla natūraliai. Tačiau po savaitės ar dviejų ji pamažu ima blėsti. Svarbu tam pasiruošti iš anksto, blogus įpročius paverčiant nepatogiais, o gerus – patogiais. Pavyzdžiui, jei sunku liautis užkandžiavus, sausainius galima padėti į tokią vietą, kurią labai sunku pasiekti. O štai treniruočių įrangą reikėtų laikyti visuomet paruoštą ir padėtą matomoje vietoje. Taip didėja tikimybė atlikti tuos veiksmus, kurie yra lengvesni ir patogesni tuo metu, kai ima mažėti motyvacija.

Kliūčių numatymas

Visada pasitaikys pagundų ir kliūčių, kurios gali lengvai išvesti iš kelio. Pavyzdžiui, kvietimas į vakarėlį, kuris gali pakenkti ir planui taupyti, ir mesti svorį. Svarbu iš anksto apgalvoti kliūtis, su kuriomis greičiausiai teks susidurti per pirmąsias savaites, ir apsvarstyti, kokiais veiksmais bus geriausia jas įveikti. Iš anksto suplanavus galimus iššūkius, bus lengviau įveikti kelyje pasitaikančias pagundas.

Pažangos stebėjimas

Visuomet svarbu žinoti, ar judame teisinga linkme. Taigi reikia rasti būdą, kaip stebėti savo pažangą. Tam galima naudoti popierinį kalendorių ar mobilią programėlę, susikurti specialias diagramas, skaičiuokles, kurios padėtų vizualizuoti pasiekimus. Matant, kaip sekasi atlikti suplanuotus žingsnius, galima stebėti savo pažangą, o nuklydus nuo kelio, lengviau sugrįžti atgal.

Mokymasis iš savo klaidų

Klaidos yra proceso dalis. Tačiau dažnai patyrę vieną klaidą žmonės meta pradėtus darbus, nes mano, kad jiems nelemta pasiekti tikslo. Tiesą sakant, vienas atliktas tyrimas parodė, kad net ir tie, kuriems pavyko pasiekti savo tikslų, pakeliui paslysdavo mažiausiai 14 kartų. Didžioji dauguma šių sėkmingų žmonių teigė radę būdų, kaip savo klaidas paversti galimybėmis ir kasdien stiprėti.

Taigi, jei anksčiau nepavykdavo laikytis sau duotų pažadų, nereiškia, kad tai neįmanoma. Svarbu neprarasti vilties ir šįkart viską daryti kitaip: susidaryti planą, mokytis iš savo klaidų ir pasinaudoti mažomis gudrybėmis, kurios padės grįžti į kelią paslydus.